Vėjas

Iš PG Wiki.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

VĖJAS

Oro navigacijoje naudojamas navigacinis vėjas, kurio kryptimi yra nurodoma ta horizonto dalis, į kurią vėjas pučia. Pagal greitį išskiriamas lygus ir gūsingas vėjas, pagal kryptį – pastovios ir besikeičiančios krypties. Vėjas gūsingas tada, kai jo greitis per 2 minutes keičiasi 4 m/s ir daugiau. Trumpalaikis vėjo sustiprėjimas iki 20-30 m/s su ryškiu krypties pakitimu vadinamas škvalu. Prie žemės paviršiaus vėjo greitis gali siekti 50 m/s, o laisvojoje atmosferoje – 100-150 m/s. Vėjo greitis prie žemės paviršiaus matuojamas kliugeriais, anemometrais ir kt. Aerodrome vėjo greitis ir kryptis matuojama 6-10 m aukštyje. Vėjo greitis ryškiai kinta per parą. Stipriausias vėjas būna popietinėmis valandomis, kai paklotinis paviršius labai įšilęs, o silpniausias – naktį.


VĖJĄ VEIKIANČIOS JĖGOS

Koriolio jėga. Žemė sukasi apie savo ašį kampiniu greičiu Omega ir nukreipia judantį objektą iš jo pradinės krypties. Ji nustatoma pagal formulę: A=2Omega*v*sin*FI, iš čia:

Omega – Žemės sukimosi kampinis greitis; v – kūno judėjimo greitis, oro srauto greitis; FI – geografinė platuma.

1. Kuo didesnis oro srauto greitis, tuo didesnė Koriolio jėga.

2. Koriolio jėga priklauso nuo geografinės platumos: ašigaliuose, kur Fi=90, Koriolio jėga yra didžiausia, o ekvatoriuje, kur =0, – lygi nuliui.

Dėl Žemės sukimosi krintantys kūnai nukrypsta nuo vertikalės į rytus.

Trinties jėga – tai pasipriešinimo jėga. Ji priešinga oro srautui. Trinties jėga atsiranda judant oro masėms. Ji ne tik sumažina vėjo greitį, bet ir pakeičia jo kryptį. Didžiausia trinties jėgos vertė priežeminiuose sluoksniuose, kylant ji mažėja ir ~1 km aukštyje išnyksta. Prie žemės paviršiaus trinties jėga atsiranda dėl reljefo nevienodumo.

Išcentrinė jėga atsiranda kūnams (oro masėms) judant kreive. Jei kūnas juda tiese, išcentrinė jėga lygi nuliui. Orui judant ciklonuose ar anticiklonuose ji turi mažą reikšmę. Itin didelė išcentrinė jėga būna tropiniuose ciklonuose ir viesuluose.

Gradientinis vėjas – tai tolygus oro masių judėjimas kreive, kai nėra trinties, o horizontalaus barinio gradiento jėga atsveria Koriolio ir išcentrinę jėgas. Kai šios trys jėgos yra pusiausvyroje, gradientinis vėjas pučia išilgai izobarų taip, kad Šiaurės pusrutulyje žemas slėgis yra iš kairės, o aukštas slėgis – iš dešinės, o pietų pusrutulyje atvirkščiai. Anticiklone horizontalus barinis gradientas nukreiptas periperijos link, ta pačia kryptimi veikia ir išcentrinė jėga, tik Koriolio jėga nukreipta į centrą.

Ciklonas.png
Anticiklonas.png

čia: A – Koriolio jėga; G – horizontalaus barinio gradiento jėga; C – išcentrinė jėga; V – vėjo greitis.

Geografinis vėjas – tolygus horizontalus oro masių judėjimas be trinties, tiese, o horizontalaus barinio gradiento jėga lygu Koriolio jėgai. Šis vėjas pučia išilgai tiesinių izobarų virš trinties sluoksnių. Trinties jėga, kai horizontalus barinis gradientas nekinta, faktinį vėjo greiti palyginus su geografiniu vėju sumažina du kartus. Kylant trinties jėga mažėja ir ~1 km aukštyje faktinio ir geografinio vėjų greičiai susilygina.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai