Debesys

Iš PG Wiki.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šis straipsnis yra nebaigtas. Trūksta informacijos apie debesų atsiradimo priežastis, debesų evoliuciją, kritulius, debesų klasifikaciją, debesų pavojus Prisidėti prie straipsnio tobulinimo galite ir Jūs, redaguodami tekstą arba aptardami jį diskusijose.

Turinys

Debesų atsiradimo priežastys

Sluoksniniai debesys

Nors debesų yra įvairių formų ir dydžių, visi jie sudaryti iš kondensuotų vandens garų arba ledo. Debesys susiformuoja tada, kai kildamas ir plėsdamasis oras atšąla iki temperatūros, kurioje nematomų vandens garų molekulės "sulimpa" ir suformuoja matomus lašelius arba ledo kristalus. [1] Debesų prigimtis gali būti kelių tipų:

Rasos taškas ir debesų pado nustatymas

Debesų pado nustatymas

Rasos taškas (angl. dew point) – tai temperatūra, prie kurios vandens garai pradeda kondensuotis. Ši temperatūra dar vadinama prisotinto oro temperatura. Jeigu rasos taškas yra žemiau nulio, tada vadinamas šalnos tašku (angl. frost point).

Rasos taško gradientas yra temperatūros kitimo priklausomai nuo aukščio koeficientas. Įprastai rasos taškas atšąla apie 1.8° C / 1000 m.

Atmosferos temperatūra prie žemės įprastai buna aukštesnė negu rasos taškas. Jeigu temperatūra nukrenta iki rasos taško, tada prasideda rūkas, ima snigti arba lyti.

Debesų pado nustatymas

  Debesų padas (angl. Lifted condensation level arba Cloud base) yra aukštis, kuriame nuo žemės pakilęs oras atšąla iki kondensacijos lygio ir pradeda kondensuotis. Žinant rasos taško temperatūrą tam tikrai oro masei ir oro temperatūrą prie žemės, galima nesunkiai nustatyti debesų pado aukštį. Kildamas nuo žemės, didėjant aukščiui oras šąla pagal sausai adiabatinio gradiento koeficientą (Žr. grafiką dešinėje). Aukštyje, kur susikerta SAG ir rasos taško linijos, pradeda formuotis debesys.

Kamuolinių debesų evoliucija

video aprašymas

Krituliai

Debesų klasifikacija

Debesų pavojai

Debesų tipai

Ci Plunksniniai debesys. Tai patys aukščiausi stratosferos debesys. Dėl savo kristalinės struktūros ir mažo vandeningumo matomumas nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų. Apledėjimo nebūna, labai retai silpna turbulencija.

Cc Plunksniniai kamuoliniai debesys. Esant šiam debesų tipui arti atmosferos sraujymių galima vidutinė ar stipri turbulencija.

Cs Plunksniniai sluoksniniai debesys. Dažniausiai frontinės kilmės debesys, kristaliniai. Vandeningumas šimtosios ar tūkstantosios garmo dalys kubiniame metre. Apledėjimas galimas skrendant ypač dideliais greičiais. Turbulencija silpna. Matomumas 500-2000m.

Ac Aukštieji kamuoliniai debesys. Sudaryti iš peršaldytų vandens lašelių ir ledo kristalų. Matomumas 80-100 m. Turbulencija nuo silpnos iki vidutinės. Apledėjimas iki vidutinio intensyvumo.

As Aukštieji sluoksniniai debesys. Sudaro pilką šydą, pro kurį matosi saulė ir mėnulis. Tai – mišraus tipo debesys, iš kurių gali iškristi lietus arba sniegas, tik vasarą iškrintantis lietus nepasiekia žemės paviršiaus. Tai sudėtinė frontinių debesų sistemos dalis. Vandeningumas – kelios dešimtosios gramo kubiniame metre. Ilgai skrendant galimas silpnas apledėjimas ar silpna turbulencija.

Sc Sluoksniniai kamuoliniai debesys. Pilki, kartais tamsūs, sudaryti iš snaigių ir vandens lašelių. Slūgso eilėmis, grupėmis ar bangomis, tarp kurių matyti žydro dangaus prošvaistės. Iš ištisinių debesų iškrinta sniegas ar silpnas lietus. Šaltuoju metu laiku sudaryti iš peršaldytų vandens lašelių, todėl skrendant ilgiau šiuose debesyse stebimas nuo silpno iki vidutinio intensyvumo apledėjimas. Matomumas 35-80 m. turbulencija silpna.

St Sluoksniniai debesys. Sudaryti iš vandens lašelių. Vandeningumas siekia šimtąsias ar dešimtąsias gramo dalis viename kubiniame metre. Susidaro poinversiniame sluoksnyje. Apatinės ribos svyravimai gana nedideliuose atstumuose. Vizualūs skrydžiai sudėtingi, nes jie gali nusileisti net iki 50m ir žemiau. Kartais susilieja su rūku ir tada negalima nustatyti apatinės ribos. Šiltu metų laiku iškrinta dulksna, o žiemą – sniegas ar sniego grūdeliai. Prie neigiamų temperatūrų kuo didesnis vandeningumas, tuo didesnė tikimybė ir intensyvesnis orlaivio apledėjimas. Stiprus apledėjimas viršutinėje ir vidurinėje debesų srityse, turbulencija silpna, retai vidutinio intensyvumo

Ns Sluoksniniai lietaus debesys. Sudaryti iš peršaldytų vandens lašelių ir kristalų, lietaus lašelių ir snaigių. Tipiški frontiniai debesys, ištisiniai, tamsiai pilki. Vandeningumas 0,6-1,3 g/m3 Po šių debesų sluoksniu susidaro draskyti lietaus debesys (Frnb). Iškrinta ištisinis lietus, o žiemą – ištisinis sniegas. Susilieję su Cs ir As debesimis gali užimti didelę troposferos dalį. Ypač pavojingas skrydžio metu apledėjimas (nuo silpno iki stipraus), kuris gali būti visais metų laikais: šaltuoju metų laiku – visuose aukščiuose, šiltuoju – virš nulinės izotermos. Labai pavojinga skristi peršaldyto lietaus zonoje (rudenį, pavasarį ir žiemą).

Cu Kamuoliniai debesys. Sudaryti iš vandens lašelių, o prie neigiamų temperatūrų iš peršaldytų vandens lašelių. Vidutinėse platumose krituliai neiškrinta. Apledėjimo praktiškai nebūna. Silpnas apledėjimas galimas pavasarį ir rudenį, kai debesys sudaryti iš peršaldytų vandens lašelių. Matomumas 35-45 m. Turbulencija nuo silpnos iki vidutinės. Didelių sunkumų skrydžiams nesudaro.

Cu cong Kamuoliniai galingieji debesys. Esant palankioms sąlygoms gali susilieti su kamuoliniais debesimis ir sudaryti ištisinius debesis. Kartais gali pereiti į lietaus debesis. Turbulencija nuo silpnos iki vidutinės. Apledėjimas nuo vidutinio iki stipraus. Kyla vertikalūs aukštyneigiai srautai, kurių greitis gali siekti 10-15 m/s.

Cb Kamuoliniai lietaus debesys. Galingo vertikalaus išsivystymo: nuo 3-4 iki 10 km ir daugiau. Struktūra mišri: viršutinėje dalyje kristalinė, vidurinėje sudaryti iš peršaldytų vandens lašelių, apatinėje – iš vandens lašelių. Yra pavojingiausios skrydžio sąlygos. Apledėjimas nuo vidutinio iki stipraus. Turbulencija nuo vidutinės iki stiprios. Vertikalūs srautai gali siekti 30 m/s, kartais net 50-60 m/s. Kruša, škvalas, vėjo poslinkis, liūtiniai krituliai, perkūnija.

  1. http://www.weatherquestions.com/How_do_clouds_form.htm
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai